Jogos pratimai apetitui valdyti

Jogos pratimai apetitui valdyti

Daugeliui atrodo, kad vienintelis būdas atsikratyti perteklinių kalorijų, kurios gautos per atostogas, išeigines ar šventes, tai – deginti jas per didelio intensyvumo treniruotes. Tačiau esama daug švelnesnio ir efektyvesnio metodo.

 

Galbūt esate iš tų žmonių, kurie kiekvieną pirmadienį pasižada pagaliau pradėti aktyviai sportuoti ir išsivaduoti nuo per išeigines priaugtų perteklinių kūno kilogramų? Tačiau – ar žinojote, kad patys veiksmingiausi pratimai, kuriais galima palaikyti sveiką kūno svorį, nėra susiję su didelio intensyvumo sportavimu ir pojūčiu, kad dabar tai jau tikrai „deginate riebalus“. Pasirodo, tereikia kilimėlio mankštai ir gebėjimo atpalaiduoti protą.

 

Ryšys su serotoninu

Neuromediatorius serotoninas, kuris reguliuoja mūsų nuotaiką, taip pat atsako už sotumo pojūtį ar valgant patirtą malonumą. Maža serotonino koncentracija gali sukelti tam tikrų produktų troškimą, ypač tų, kuriuose yra krakmolo ir cukraus, kurie savo ruožtu didina hormono insulino koncentraciją, o šis reikalingas serotoninui transportuoti į smegenis. Be to, serotoninas gerina emocinį pasitenkinimą, o jo koncentracijos sumažėjimas organizme gali kelti norą izoliuotis nuo visuomenės, taip pat skatinti antisocialinį elgesį, norą gauti pasitenkinimą ir nusiraminimą valgant.

Išorinių sąlygų sukeltas stresas arba viduje sukaupti rūpesčiai ar baimė gali sumažinti serotonino ir kitų neuromediatorių (pavyzdžiui, GABA (gama amino sviesto rūgšties, kuri būtina protui ir kūnui nuraminti) koncentracijas. Įrodyta, kad joga sumažina nerimą, ir, kuo reguliariau žmogus užsiima jos pratimais, tuo stipresnis yra jų raminamasis poveikis. Be to, esama įrodymų, kad dėl jogos pozų poveikio smegenyse padidėja GABA koncentracija.

Neuromokslininkai pripažista ir tai, kad jogos pratimai gali sumažinti norą persivalgyti ir smaguriauti. Priekinėje galvos dalyje esanti smegenų dalis – ventromedialinės prefrontalinės srities smegenų žievės centras (angl. vmPFC) – paverčia su emocijomis susijusią informaciją įprastiniu, „greitų sprendimų“, elgesiu. Jei šios zonos žievės veikla sulėtėja, tai gali paveikti gebėjimą priimti sprendimus, dėl to pasireiškia daugiau impulsyvaus elgesio, siekiant gauti pasitenkinimą (pavyzdžiui, saldumynų troškimas), ir žmogus nenori pripažinti ilgalaikių tokio žalingo įpročio pasekmių.

Per tyrimą, kuris neseniai paskelbtas žurnale Explore!, padaryta išvada, kad joga, į kurią įeina sąmoningumo pratimai, koncentravimasis į kūno judesius ir kvėpavimą, geranoriškas pasikalbėjimas su savimi ir savęs priėmimas, gali stimuliuoti ventromedialinės prefrontalinės srities smegenų žievės veiklą.

Kaip tik tokiais (ir dar kitais) proto ir kūno sąveikos pratimais reguliarus užsiėmimas fizine ir psichine joga padeda atsikratyti žalingų valgymo įpročių ir skatina savo kūno formų bei išvaizdos priėmimą.

 

Kaip joga gali padėti?

Fizinės ir meditacinės jogos pratimai gali išmokyti nugalėti didelį troškimą gauti kokį nors gardumyną. Išmokdami, kaip kvėpuoti padidėjusio fizinio krūvio metu, kartu išmokstate nebevertinti įvairių patirčių ir, užuot suteikę joms apibūdinimus „gera“ ar „bloga“, „maloni“ ar „nemaloni“, tiesiog išgyvenate pačius pojūčius. Šitai galima taikyti ir kitoms gyvenimo sritims, norint išsivaduoti nuo minčių ir pojūčių, galinčių sukelti persivalgymą, ir priešintis tam tikrų maisto produktų troškimui. Vis dėlto šiuo atveju gero gali būti ir per daug. Jogos pratimai gali pasidaryti pernelyg dinamiški ir panėšėti į savęs baudimą, o tai neskatina užjaučiamo požiūrio į savo kūną. Dažnai žmones, kurie yra nepatenkinti savo kūno formomis, traukia žiniasklaidoje matyti paveikslai, kuriuose jogos stiliaus pozas atlieka žmonės, turintys baleto šokėjų figūras.

Per vieną 2011 metais atliktą tyrimą net padaryta išvada, kad žmonėms, kurie aistringai užsiima joga, kyla didesnė valgymo sutrikimų rizika. Asmenys, kurie jogoje yra tik pradinukai, dažnai laiko ją kūno rengybos programa ir stumia save į kraštutinumus, o tokiais atvejais dingsta potencialus organizmo funkcijas reguliuojantis poveikis.

Teisingo požiūrio į maistą pagrindas yra teigiamas požiūris į save. Mylėti savo kūną nereiškia tik pataisyti tuos savo asmenybės „gabalėlius“, kuriuos laikote negerais, – svarbu priimti save kaip visumą, tiek gerus, tiek blogus dalykus. Jei po jogos pratimų jaučiatės pakylėti, o ne apimti ramybės ir nušvitimo, arba jei nepakako laiko atsipalaiduoti ir sekti kvėpavimą, tuomet geriau pasiieškokite kitų jogos pratimų, kurių esminiai veiksniai yra vieningumas ir geranoriškumas.

 

 

Norą smaližiauti ribojančių jogos pratimų ieškokite žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“ 2016 m. lapkričio numeryje.